Praėjusią savaitę Kuršėnų seniūnijoje vyko bendruomenės susitikimas su atsinaujinančios energetikos įmonės „Pažangi energija” atstovais. Susirinkime buvo pristatytas Bijūnėlių kaime planuojamas pažangiųjų biodegalų gamybos projektas. Čia 2023 metais iškils moderni pažangiųjų biodegalų gamybos linija – ji prisidės prie švarios atsinaujinančios energetikos plėtros šalyje ir klimato kaitos stabdymo, o taip pat leis spręsti organinių atliekų problemą Šiaulių regione.
Susitikimo metu gyventojams didžiausią nerimą kėlė klausimas, kaip tokiame objekte bus valdomi nemalonūs kvapai. Pasak susitikime dalyvavusio Vytauto Didžiojo universiteto Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto profesoriaus Kęstučio Navicko, biodujų projektais besidominčio jau 20 metų, gyventojų susirūpinimas yra suprantamas, o keliami klausimai įmonei – teisingi. „Žiedinės ekonomikos ES valstybėse lyderėse – Danijoje, Vokietijoje – tokie projektai visuomenei yra įprasti. Tačiau kitos šalys tik žengia gerųjų praktikų keliu. Informacijos apie tokius projektus dar nėra daug, skleidžiama ir nemažai mitų, kurie daug bendro su realybe neturi. Be abejo, sėkmingam tokių projektų įgyvendinimui būtinos ekspertinės žinios, vadovavimasis aukščiausiais veiklos standartais, pažangiausių technologijų naudojimas. Tuomet būna suvaldomos visos galimos rizikos”, – teigia jis.
Kaip Bijūnėlių kaime iškilsiančioje pažangiųjų biodegalų linijoje bus užtikrinamas itin vietos gyventojams aktualus nemalonių kvapų valdymas? Į šį klausimą atsako ne vieną atsinaujinančios energetikos projektą įgyvendinęs „Pažangios energijos” atstovas Donatas Daunys.
1. Žaliavos vežamos uždaru transportu
Organinės atliekos iš ūkių, maisto pramonės į objektą bus gabenamos uždarose transporto priemonėse. Taip yra valdomi ir nemalonūs kvapai ir užtikrinama, kad organinės atliekos neprarastų būtinųjų naudingų savybių biodujų gamybai. Įmonė planuoja nusipirkti pažangiuoju kuru varomus automobilius, kurie neišmes į orą taršiųjų dalelių.
Transporto srautas bus nukreipiamas nuo miesto centro ir žaliavos keliaus aplinkiniais keliais. Kadangi regionas yra turtingas tiek žemės, tiek ir gyvulininkystės ūkiais, pramonėje susidarančiomis bioskaidžiomis atliekomis, žaliavų tiekimas jėgainei bus užtikrintas 50-80 kilometrų spinduliu nuo objekto.
2. Sandėliavimo patalpa nuolat valoma filtru
Atvežus žaliavas į objektą, jos bus sandėliuojamos uždaroje patalpoje, kurios dydis sieks 2 tūkst. kvadratinių metrų. Ši patalpa bus nuolat valoma moderniu biologiniu filtru. Tai pareikalaus reikšmingų investicijų, kurios sieks 450 tūkst. eurų. Tačiau jos būtinos siekiant užtikrinti, kad iš patalpos į lauką nesklistų nemalonūs kvapai.
Be to, svarbu pastebėti, kad žaliavos objekte bus sandėliuojamos tik trumpajam laikotarpiui. Į jėgainę bus atvežamos 3-5 dienų atsargos, kurios iškart keliaus į uždarus bioreaktorius perdirbimui.
3. Žaliavos perdirbamos anaerobiniu būdu
Bioskaidžios organinės atliekos iš žemės ūkio, pramonės sektorių yra perdirbamos anaerobiniu būdu, t.y., be deguonies visiškai uždaruose bioreaktoriuose. Tai – natūralios fermentacijos procesas, panašus į kompostavimo procesą. Jo metu modernių įrenginių pagalba mikroorganizmai skaido organines atliekas. Taip išsiskiria biodujos, kurios technologijų pagalba paverčiamos biometanu – aplinkai draugiškomis dujomis.
Visa pažangiųjų biodegalų gamybos linija yra uždara – nuo žaliavų patekimo į liniją, iki biodujų valymo įrenginių, į kuriuos dujos pateks uždarais vamzdynais. Gamybos linija valdoma automatizuota sistema, kuri fiksuoja gamybos nuokrypius ir gedimų atveju automatiškai sustabdo veiklą.
4. Po gamybos likusi medžiaga – organinės bekvapės trąšos
Iš atliekų išskyrus metano dujas ir pašalinus sieros junginius, dėl kurių ir sklinda nemalonus kvapas, lieka bekvapė organinė medžiaga. Tai yra ekologiškos bekvapės organinės trąšos. Jos yra itin vertinamos ūkininkų. Jos turi daug vertingų dirvožemiui savybių, todėl toliau naudojamos žemės ūkyje.
Iki patekimo į ūkius, skystos trąšos po biodujų proceso bus saugomos sandarioje lagūnoje, o kieta trąša – pastato viduje. Taip suvaldomos bet kokios nemalonių kvapų rizikos, o taip pat užtikrinama tvarkinga aplinka objekto teritorijoje.
Klimato kaita – galvos skausmas visiems
Profesorius K. Navickas pastebi, kad atliekų panaudojimas biodujų išgavimui leidžia spręsti visiems aktualius klausimus. Taip sprendžiama nemalonius kvapus skleidžiančių organinių atliekų problema, o kartu ir jų išskiriamų pavojingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis atmosferoje. Biodujų projektai prisideda prie klimato kaitos stabdymo, o atliekų perdirbimo metu pagaminami nauji aplinkai draugiškai produktai, kurie toliau naudojami transporto, žemės ūkio sektoriuose.
„Klimato kaita –jau kiekvieno mūsų kieme. Tą labai aiškiai pajutome ir šią vasarą Lietuvoje. Mūsų kraštams nebūdinga ilgai besilaikanti kaitra, kurią keičia liūtys su kritiniu kritulių kiekiu – tik pradžia gamtos anomalijų, kurias pajusime jau artimoje ateityje. Kai kurių procesų nebeišvengsime, tačiau prie jų pristabdymo galimybę prisidėti turime kiekvienas”, – teigia jis.
Atsižvelgiant į ES ir Lietuvos išsikeltus tikslus pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, panašių projektų artimiausiais metais atsiras visoje šalyje. Elektros energijos, šilumos ir biodegalų gamyba iš organinių atliekų taps svarbia žaliosios energetikos kryptimi, siekiant įgyvendinti atsinaujinančios energetikos tikslus.
„Pažangi energija” į pažangiųjų biodegalų liniją Šiaulių rajone planuoja investuoti daugiau kaip 6 mln. eurų, įgyvendinant projektą bus sukurta naujų aukštesnės kvalifikacijos darbo vietų.
