Apie glaukomą

Kovo 12-oji – Pasaulinė glaukomos diena. Ši lėtinė akių liga ypatinga tuo, kad pradžioje nesukelia jokių nepatogumų, o nediagnozuota ir negydoma lemia apakimą. Apakimas sergant glaukoma neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Šia liga dažniau serga vyresni asmenys, kuriems per 40 metų, tačiau sirgti glaukoma gali ir vaikai. 90 proc. glaukomos atvejų yra lėtinės eigos.

Glaukoma. Glaukomos sąvoka taikoma grupei akių ligų, kurios sukelia charakteringą regos nervo ir tinklainės ląstelių pažeidimą, dėl kurio akis apanka. Glaukoma dar vadinama „klastingu regėjimo vagimi”, kadangi jos atsiradimas ne iš karto pastebimas, ir dažnai žmogus nesuvokia, atsiradusių pakitimų. Glaukomos simptomai:

– Ašarojimas;

– Akių skausmas;

– Svetimkūnio pojūtis akyje;

– Regėjimo aštrumo mažėjimas;

– Akių niežėjimas;

– Regėjimo sutrikimai.

Priežastys. Glaukoma atsiranda pakilus spaudimui akies viduje ir sutrikus normalios akies funkcijoms. Glaukomos vystymuisi turi įtakos:

1. Paveldimumas – asmenys, kurių šeimoje yra sergančių glaukoma, daug dažniau serga šia liga, o kai kurie genų pakitimai sukelia tam tikras glaukomos formas (įgimtą glaukomą, jaunatvinę glaukomą, pigmentinę glaukomą).

2. Kai kurios ligos: cukrinis diabetas, hipertoninė liga.

3. Kitos akių ligos: trumparegystė, akių uždegimas, traumos.

4. Kai kurių vaistų, pvz., kortikosteroidų, antidepresantų, vartojimas.

5. Dažnas kavos, arbatos gėrimas.

Glaukoma sukelia charakteringą regos nervo pažeidimą. Visa mūsų matoma vaizdinė informacija regos nervu sklinda į smegenis, ten ji paverčiama vaizdu. Taigi, regos nervas yra tarsi laidas tarp kompiuterio ir kompiuterio ekrano. Jei regos nervas pažeidžiamas, sutrinka visos vaizdinės informacijos patekimas į smegenis. Ilgą laiką glaukoma sergantis žmogus gali nepastebėti jokių matymo sutrikimų – regėjimas prarandamas palaipsniui.

Pradžioje netenkama periferinio matymo, vėliau pažeidžiamas ir centrinis. Žmogus ilgą laiką gali net neįtarti, kad serga glaukoma, kadangi jo regėjimo aštrumas pradžioje lieka nepakitęs. Pavyzdžiui, normaliai matantis žmogus, stovėdamas prie gatvės ir žiūrėdamas tiesiai prieš save, tuo pat metu mato ir šonuose judančias mašinas. Toli pažengusia glaukoma sergantis ligonis gerai mato tik tiesiai prieš save esančius objektus. Kaip mato toks žmogus, gali suprasti kiekvienas, jeigu prieš akį pridėtume ilgą vamzdį ir žiūrėtų pro jį. Glaukoma laipsniškai siaurina akiplotį, kol pagaliau lieka tik nedidelis matymo plotelis, o vėliau išnyksta ir jis. Blogiausia yra tai, kad šios ligos pažeistas regėjimas niekuomet neatsistato.

Profilaktika. Kadangi ši liga nėra skausminga, o regėjimas ilgai išlieka geras, tai tik profilaktiškai tikrinant akių spaudimą ar parenkant akinius, atsitiktinai aptinkama glaukoma. Svarbu:

·         Nuo 40 metų amžiaus reikia kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti akispūdį, o jei jūsų šeimoje yra sergančių glaukoma, tai reikia atlikti jau nuo 30-35 metų.

·         Sergant glaukoma negalima vartoti vyzdį plečiančių vaistų, kurių sudėtyje yra adrenalino (pavyzdžiui, dirbtinės ašaros), vaistų nuo kosulio ar slogos, kurių sudėtyje yra pseudoefedrino.

·         Esant bet kokiai, nors ir mažiausiai akies traumai, kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

·         Laiku gydyti visas akių ir kitų organų sistemų ligas.

·         Dirbant akims pavojingus darbus, ypač žemės ir miško ūkio, metalurgijos, nešioti apsauginius akinius.

·         Laikytis asmens higienos, dažnai plauti rankas, ypač prieš liečiant akis. Racionaliai maitintis, vartoti vitaminus.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos

specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Viktorija Strazdinienė