2021 m. vasario 15 d. Sankt Peterburge (Rusija) vyko kūrybos vakaras „Ąžuolais per žemę ėjęs“, skirtas neeilinio talento skulptoriaus Vitalijaus Lukošaičio (1950 – 1986) atminimui. Renginys vyko Sankt Peterburgo Nacionalinių literatūrų bibliotekoje su tiesiogine transliacija internete. Toks jo formatas subūrė draugus ir kolegas iš Sankt Peterburgo, Leningrado srities, Lietuvos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Kurtuvėnų, Pakruojo ir Latvijos – Jelgavos miesto.
Įvairiapusė lietuvių skulptoriaus Vitalijaus Lukošaičio asmenybė, jungusi savo kūryboje profesionalų ir liaudies meną, buvo pristatyta pirmą kartą. Skulptoriaus stichija buvo medis. Jis ne tik ranka, bet ir širdimi juto jo išraiškos galimybes, suvokė jo gyvą dvasią. Neatsitiktinai pasirinktas ir kūrybos vakaro pavadinimas „Ąžuolais per žemę ėjęs…“, tai iškilaus menotyrininko prof. Vytenio Rimkaus metafora.
Vitalijaus Lukošaičio paminklai-ąžuolai stovi Lietuvoje, Latvijoje. Sankt Peterburgo Rusijos Nacionalinėje bibliotekoje ir Rusijos mokslų akademijos bibliotekoje galima rasti knygų, žurnalų, laikraščių su straipsniais apie skulptorių V. Lukošaitį. Rusijos etnografijos muziejaus fonduose ir pagrindinėje eskpozicijoje eksponuojamos Užgavėnių kaukės, meistro išdrožtos 1974 ir 1975 m., bei dalyvavusios Užgavėnių eisėnoje Kurtuvėnuose.
Vitalijus Lukošaitis ne tik išskirtinio stiliaus Užgavėnių kaukių drožėjas, bet ir etnografinio ansamblio dalyvis, buvo nuostabus liaudies dainų atlikėjas ir šokėjas. Jis su draugais ir kolegomis puoselėjo Kurtuvėnų tradicijas bei Užgavėnes, o jo „Ubagėlio“ personažas vesdavo Užgavėnių procesiją.
Prisiminimų vakaro renginyje buvo dalinamasi šviesaus atminimo prof. Vytenio Rimkaus, pirmojo dailės mokyklos piešimo mokytojo Aloyzo Stasiulevičiaus, dailės mokytojos ir auklėtojos Danutės Jedzinskienės, draugo ir kursioko Stasio Latono, fotomeninkų ir žurnalistų Algimanto Puodžiūno, Ričardo Dailidės bei sūnaus Mindaugo Lukošaičio prisiminimais. Ypatinga padėka Vitalijaus Lukošaičio šeimai – sūnums Gintautui ir Mindaugui Lukošaičiams bei dukrai Vitai Lukošaitytei.
Renginys prasidėjo muzikiniu kūriniu, kuriame su nuoširdžiai viltinga optimistine nata nuskambėjo didžiojo lietuvių klasiko Kristijono Donelaičio poemos pirmos eilutės, skambant ypatingai mylimo Sankt Peterburge M.K. Čiurlionio muzikai. Per Donelaitį, per jo kraštą gimė Vitalijaus Lukošaičio architektūrinis monumentas Klaipėdai – paskutinis nuostabus skulptoriaus užmojis.
Muzikinės, poetinės, mokslinės ir švietėjiškos vakaro dalys harmoningai papildė viena kitą. Skambėjo kūriniai gimtąja lietuvių ir vertimai į rusų kalbą. Vinco Krėvės „Dainavos šalies padavimus“ subtiliai skaitė Rusijos liaudies aktorė Irutė Vengalytė. Maironio baladę „Jūratė ir Kastytis“ pristatė Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus darbuotoja Greta Petkevičiūtė-Mikelionytė. Sankt Peterburgo A. Štiglico dailės ir pramonės akademijos dėstytoja Natalja Alpatjeva skaitė jaunojo lietuvių poeto Zigmo Gėlės, kurio vardu pavadinta literatūrinę premiją už pirmą poezijos rinkinį, eilėraštį lietuvių kalba ir taip pat savo pačios vertimą rusu kalba.
Šiems autoriams ir daugeliui kitų žymių lietuvių švietėjų skulptorius V. Lukošaitis yra skyręs savo kūrinių.
Renginyje buvo pristatyta dalis medžiagos, surinktos Rusijos nacionalinėje bibliotekoje, Rusijos akademijos mokslų bibliotekoje, Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje, Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos ir Vilniaus dailės akademijos muziejų archyvuose, Vinco Krėvės-Mickevičiaus gimtosios sodybos name-muziejuje ir kt.
Kūrybinio vakaro išvakarėse jauniausias sūnus Mindaugas Lukošaitis važiavo į liaudies meistro Alberto Martinaičio dirbtuves Šiauliuose – vežė kankles, kurias meistras padarė 1989 m. Vitalijaus Lukošaičio atminimui. Po neilgo derinimo ir asmeninių prisiminimų kanklės vėl skambėjo Alberto Martinaičio rankose. Šios, 117-tos vardinės kanklės, buvo padarytos pagal senąja lietuvių kanklių kūrimo tradiciją išėjusiam Amžinybėn giminaičiui arba artimam žmogui atminti.
Meistras Albertas Martinaitis papasakojo apie Kurtuvėnų tradicijas, Užgavėnių kaukių vaidmenį ir drožėjų plenerą, kuriame jis įsiminė Vitalijų. Mindaugas ir Albertas įrašė videofilmą susitikimui įamžinti, kurio fragmentas buvo pristatytas ir Sankt Peterburgo kūrybos vakaro metu.
Įdomus ir prasmingas filmas apie profesionalaus skulptoriaus Vitalijaus Lukošaičio tragišką likimą ir unikalią kūrybą „Darbai ir prisiminimai“ (1999 m., autoriai Algimantas Puodžiūnas ir Zigmas Ripinskis) parodytas lietuvių kalba su rusiškais titrais.
Renginys vyko pirmąją Gimtosios kalbos savaitės dieną Nacionalinių literatūrų bibliotekoje, kur buvo surengta ir knygų paroda ,,Lietuvos meno pasaulyje“. Dailininkė iliustratorė iš peterburgiečių lietuvių šeimos Ana Oparina pristatė rankų darbo lėles – personažus iš lietuvių sakmės apie jūros deivės Jūratės ir žvejo Kastyčio meilę, taip prisimenant Vitalijaus Lukošaičio sukurtus vaizdus kavinėje „Jūratė“ Jelgavoje.
Vakaras baigėsi žodžiais „Tegu bus pašlovinti nenusilenkę netiesai“, atvaizduotais Kurtuvėnuose vykusios parodos plakate ir kataloge Vitalijaus Lukošaičio 60-čio proga.
Vakarą surengė Sankt Peterburgo ir Leningrado srities lietuvių etninės kultūros klubas „Vyturėlis“ kartu su Leningrado srities Draugystės namais ir Nacionalinių literatūrų biblioteka.
„Vyturėlio‘‘ klubas nuo 2005 m. užsiima švietėjiška veikla Sankt Peterburge ir Leningrado srityje, įgyvendina projektus „Viskas kas geriausia iš lietuvių etninės kultūros“, „Labas, Lietuva!“
Šio renginio idėja „Vyturėlio“ klubo vadovei Liudai Kašinai kilo po apsilankymo Užgavėnių kaukių parodoje „Kaukės. Tradicijų įvairovė“ Rusijos etnografijos muziejuje Sankt Pterburge, pamačius V. Lukošaičio kaukę ,,Velnias“, kuri padarė jai neišdildomą įspūdį, pradėta giliau domėtis kaukės autoriumi ir atrasti, kad Vitalijaus Lukošaičio gyvenimas susijęs su Kuogastacho politinių tremtinių kaimu prie Laptevo jūros.
2021 m. balandžio 21 d. Rusijos menų istorijos institute yra numatytas seminaras, skirtas Vitalijui Lukošaičiui, kuriuo trumpas gyvenimo kelias paženklintas daugeliu tragizmo atspalvių, tekusių Lietuvai ir lietuvių tautai.
Parengta pagal organizatorių pateiktą medžiagą
Organizatorių nuotraukos
