Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamentas informuoja, kad Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) atlikus Klaipėdos ir Raseinių rajonuose 4 rastų nugaišusių gulbių nebylių tyrimus nustatyta, kad rastos nugaišusios gulbės, užsikrėtusios A tipo paukščių gripo H5 atmaina.
Atlikus detalesnius tyrimus, trijose paukščių gaišenose nustatytas didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) virusas. Taip pat 2020 metų gruodžio 8 dieną didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) paukščių gripo atvejis mūsų šalyje patvirtintas ir naminių paukščių ūkyje, kur savo reikmėms laikyti 27 naminiai paukščiai (vištos, kalakutai, žąsys ir antys). Įtarimų dėl šios ligos kilo Kaune, Petrašiūnų rajone, Amalių mikrorajone esančiame mažame ūkyje staiga nugaišus kelioms vištoms ir kalakutams. Ištyrus gaišenų mėginius NMVRVI, patvirtintas didelio patogeniškumo paukščių gripo H5N8 virusas. Aplink ligos paveiktą ūkį nustatytos apribojimų ir stebėsenos zonos, likę gyvi paukščiai saugiai sunaikinti, o laikymo vieta – išvalyta ir išdezinfekuota. Tai pirmas mūsų šalies istorijoje atvejis, kai paukščių gripas nustatytas naminių paukščių ūkyje, tuo tarpu laukiniams paukščiams (gulbėms nebylėms) šis virusas buvo diagnozuotas 2017 m. Nors šios atmainos paukščių gripas žmonių sveikatai pavojaus nekelia, rizika, kad jis gali plisti naminius paukščius laikančiuose ūkiuose, išlieka didelė.
2020 m. dėl Europoje plintančio paukščių gripo viruso, pasireiškusio tiek laukiniams paukščiams, tiek ir naminių paukščių ūkiuose, teko nugaišinti beveik 9 mln. naminių paukščių. Su šia itin užkrečiama liga kovoja dauguma Europos valstybių.
Stebima, kad ypač aktyvios laukinių paukščių migracijos (ir vietoje pasilikusių paukščių judėjimo) sezonais šio viruso patekimas į vis naujas teritorijas kelia didelę riziką virusams patekti į naminių paukščių ūkius. Be to, žiemos laiku krentanti oro temperatūra gali padidinti laukinių paukščių judėjimą ir paspartinti paukščių gripo virusų išgyvenimą aplinkoje.
Infekcijos plitimo riziką padidina paukščių būriavimasis migracijų metu, skirtingos geografinės kilmės laukinių paukščių maišymasis. Paukščių gripo plitimo tarp laukinių paukščių dinamika yra sudėtinga ir gali skirtis kiekvienoje šalyje dėl migruojančių paukščių išskridimo ir grįžimo laiko, paukščių rūšies ir imlumo ligoms, migruojančių ir vietoje gyvenančių laukinių paukščių imuniteto, inkubacinio periodo ar didelio patogeniškumo paukščių gripo viruso pernešimo kryptimis su užkrėstais migruojančiais paukščiais. Paukščių gripas plinta dėl kontakto su sergančiu paukščiu, arba per užterštą aplinką, tačiau paukščių gripo virusas neplinta oru. Ligą dažniausiai perneša paukščių gripo virusu užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai, kurie ir užkrečia aplinką. Pavyzdžiui, užsikrėtusio paukščio išmatose gyvybingas virusas gali būti aptinkamas nuo 44 iki 105 dienų. Trukmė, kiek virusas išliks gyvybingas, priklauso nuo aplinkos sąlygų. Naminiai paukščiai ūkiuose gali užsikrėsti lesdami užkrėstą lesalą arba gerdami užkrėstą vandenį. Didžiausią tikimybę užsikrėsti paukščių gripu turi paukščiai, laikomi atviruose vandens telkiniuose ar prie jų. Virusas taip pat gali būti perduodamas netiesioginio kontakto būdu, per užsikrėtusių paukščių išskyras ar išmatas, per apkrėstą vandenį, inventorių, rūbus ar avalynę. Požymiai, leidžiantys įtarti paukščių gripą: paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta jų skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse. Paukščiai gaišta. Nuo ligos gali nugaišti iki 100 proc. visų ūkyje laikomų paukščių.
VMVT Šiaulių departamentas ragina paukščių savininkus ir laikytojus saugoti laikomus naminius paukščius nuo kontakto su laukiniais vandens paukščiais. Primename, kad paukščių augintojai privalo apriboti naminių paukščių galimybę laisvai vaikščioti lauke ir išleisti juos tik į lauko aikšteles (savo kiemus), kurios įrengtos ar aptvertos taip, kad naminiai paukščiai neturėtų tiesioginio kontakto su laukiniais. Pastebėjus pakitusią auginamų paukščių elgseną ar jų sveikatos sutrikimo požymių, privalu nedelsiant pranešti veterinarijos gydytojui ar VMVT Šiaulių departamentui tel. 8 41 509031 arba nemokamu VMVT tel. 8 800 40 403.
