Baigiasi pirmoji rugsėjo dekada, tačiau darbų gėlynuose netrūksta. Gėlininkai vos spėja suktis, nes darbams trukdo dažnai prapliumpantis lietus, todėl reikia išnaudoti kiekvieną giedrą valandėlę. Rugsėjo mėnesį patogiausias laikas seniems gėlynams tvarkyti ir naujiems įrengti.
Ruošiamės žiemai
Daugiametės gėlės vienoje vietoje auga 5-6 metus, todėl ilgai augančius šluoteliniuš flioksus, astilbes, monardas geriau persodinti. Senesni augalai silpniau žydi, o monardos ilgai auginamos vienoje vietoje ima nykti. Neturint galimybių persodinti, reikia, nupjovus antžemines dalis, minėtas gėles pamulčiuoti durpėmis, arba jų kerelius užpilti 5 cm žemių sluoksniu, nes ilgai augdami jų kereliai tarytum iškyla į paviršių.
Ruošiant gėlyną arba jį rekonstruojant nereikia vėluoti, nes vėlai persodinti augalai nespėja įsišaknyti ir jautresni gali iššalti.
Ruošdami dirvą daugiametėms gėlėms, 1 kv. m dirvos patręškite organinėmis ir mineralinėmis trąšomis – 200-300 g superfosfato bei 20-30 g kalio druskos.
Šį mėnesį toliau renkamos vienamečių ir daugiamečių gėlių sėklos.
Kero dalimis dar galite dalinti daugiamečių gėlių krūmelius ir juos persodinti.
Nepamirškime laiku iškasti gumbinių begonijų. Tai reikia padaryti prieš stipresnes šalnas. Stiebai nupjaunami aukščiau gumbo apie 5-6 cm. Gumbai truputį padžiovinami ir nuvalomi. Žiemai sudedami į dėžutes, sluoksniuojant su durpėmis, laikomi 5-8 laipsnių temperatūros patalpoje. Kartais gumbines begonijas tenka kasti nevisai subrendusias, tuomet jos susodinamos į dėžes ir jose baigia vegetaciją. Po to gumbai iškasami, kelias dienas džiovinami ir nuvalomi.
Mėnesio pabaigoje, saulėtą dieną, iškaskite kardelius, po pirmųjų šalnų – jurginus, gumbines begonijas, pipytes, montbretės.
Pipytės, montbretės į rūsį keliauja su žemėmis, gumbinės begonijos – apdžiovintos saulėje ir mulčiuotos durpėmis, laikomos vėsiai (3-50 laipsnių temperatūroje).
Jurginų, begonijų gumbai gerai laikosi sausose durpėse, vėsiame rūsyje.
Neužmirškime iškasti tigridijų, jos mūsų klimato sąlygomis lauke nežiemoja. Tigridija iškasama vėliau kartu su lapais ir žemėmis. Lapams nudžiūvus, svogūnai atsargiai nuvalomi, neatskiriant nuo jų smulkių svogūnėlių ir iki pavasario laikomi smėlyje 3-5 laipsnių temperatūroje. Vaikučiai atskiriami nuo motininio augalo prieš pat sodinimą.
Alstromerijos dažniausiai auginamos šiltnamyje, vienoje vietoje jos auginamos dvejus metus. Persodinama rugsėjo-spalio mėnesiais. Šakniagumbiai atsargiai iškasami ir dalijami taip, kad turėtų po 2-3 akutes. Sodinama po 2-3 į 1 kv. m. Šaknies kaklelis pridengiamas 5 cm žemės sluoksniu. Kol augalai įsišaknija, temperatūra šiltnamyje turi būti 16-18 laipsnių temperatūra. Laistoma saikingai šiltu vandeniu. Alstromerijas galima auginti ir lauke, tačiau reikia labai kruopščiai pridengti, saugoti, kad nepakenktų stipresnės šalnos rugsėjo mėnesį. Šaltomis žiemomis gali iššalti.
Daugiamečių gėlių antžeminės dalys nupjaunamos, gėlynai išvalomi, vilkdalgiai pamulčiuojami durpėmis, nes apsinuoginę šakniastiebiai gali pašalti ir augalai silpnai žydės.
Rugsėjo antroje pusėje sodinamos rožės. Vijoklinės rožės greičiau sumedėja, geriau pasiruošia žiemai nuskynus stiebų viršūnes, apkaupus kerus.
Dauguma raganių dar žydi, jas gausiai laistykite, aplink kerus purenkite žemę, rinkite sėklas. Mėnesio pradžioje į nuolatinę vietą sodinkite raganių sodinukus – iki žiemos jie spės įsišaknyti.
Chrizantemos perkeliamos į šiltnamį, nes vėsesnį rudenį, 10 laipsnių ir žemesnėje temperatūroje jos prasčiau formuoja žiedynus.
Rudeninis gėlių sodinimas
Šį mėnesį sodinkite tulpes (paskutinę rugsėjo dekadą), narcizus, hiacintus ir krokus (iki rugsėjo vidurio). Prieš sodinimą apžiūrėkite svogūnėlius, jei yra šakninių erkučių, 20 minučių pamirkykite 0.2-0.5 procento chlorofose arba 5 minutes karštame (50 laipsnių temperatūros) vandenyje. Vėliau pasodinti nespėja įsišaknyti, sunkiau žiemoja.
Rugsėjį sodinamos smulkios svogūninės gėlės – apsaugai nuo ligų svogūnėliai dezinfekuojami 1 procento kalio permanganato tirpalu, česnakų, pelenų užpilu ar fungicido tirpalu (1 šaukštas 10 l vandens).
Persodinkite visų rūšių lelijas, išskyrus baltąją (pastaroji sodinama rugpjūtį). Lelijos mėgsta pavėsį. Kad iki šalčių augalai spėtų įsišaknyti, sodinkite ne vėliau kaip rugsėjo 10-ąją.
Nevėluokime sodinti margutes, jos anksti išleidžia šaknis, kurios sodinant sužalojamos, dėl to augalai sunkiau prigyja ir skurdžiau auga. Šluotelinį flioksą, astilbes, monardas galima persodinti rugsėjo antroje pusėje. Persodinkite raktažoles, laumenes, smaliukes.
Pirmą mėnesio dešimtadienį į nuolatinę vietą dar galima perkelti našlaites, saulutes, neužmirštuoles, katilėlius.
Pagal spaudą
Asociatyvios nuotr.
