ŠRATC skolos gali gulti ant žmonių pečių

KONICA MINOLTA DIGITAL CAMERA

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrą (ŠRATC) užgulė didelės skolos. Septynių apskrities savivaldybių valdomai įmonei gali grėsti net bankrotas. Ar brangs atliekų surinkimas, lieka neaišku.

Daugiau nei dešimtmečio istorija

2008 metais ŠRATC paskelbė viešąjį pirkimą-investicinį konkursą Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo veiklos vykdymui. Kartu su konkurso medžiaga potencialiems investuotojams buvo pateikta ŠRATC užsakymu bendrovės „ENER-G Polska“ 2006–2007 metais atlikta susidarančių dujų kiekio tyrimo ataskaita. Joje buvo nurodyta, kokie dujų kiekiai ir kokiomis sąlygomis Kairių sąvartyne gali būti išgaunami. Konkursą laimėjo UAB „Naujoji šiluma“. Pagal sutartį su ŠRATC buvo nuspręsta, kad laimėtojas steigs tikslinę įmonę, kuri vadovausis sutartyje numatytais įsipareigojimais. Taip Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo veiklos vykdyme atsirado „Energijos parkas“.

Bendrovė įsipareigojo vykdyti Kairių sąvartyno dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą bei savo lėšomis instaliuoti dujų surinkimo ir utilizavimo techniką, o pasibaigus sutarties galiojimui visą dujų surinkimo įrangą perduoti ŠRATC.

Beje, sutartyje buvo numatyta, kad įmonė mokės atliekų tvarkymo centrui 23 procentus pajamų, gautų utilizuojant Kairių sąvartyno išskiriamas dujas.

2011 metais, pradėjus eksploatuoti dujų surinkimo ir utilizavimo įrangą, paaiškėjo, jog sąvartyne yra žymiai mažiau dujų, nei buvo nurodyta investicinio konkurso dokumentuose.

Investuotojas kreipėsi ir į bendrovę „M & S Umweltprojekt Baltic“ dėl 2004 metais atlikto techninio tyrimo Kairių sąvartyne. Gauti duomenys parodė, kad konkurso medžiagoje panaudoti vėlesnio tyrimo rezultatai galimai suklastoti.
Pasijutusi apgauta įmonė bandė susitarti su ŠRATC ir pakeisti sutartį, tačiau tai padaryti nepavykus, beveik po ketverių metų nuo eksploatacijos pražios, „Energojos parkas“ kreipėsi į teismą.

Galutinis verdiktas nepalankus ŠRATC

Prasidėjo teismų maratonas.

Teisme „Energijos parkas“ įrodinėjo, kad nuo 2011 metų kasmet išgavo kelis kartus mažiau dujų, nei buvo prognozuota tyrimo ataskaitoje. Dėl to pagamino ir pardavė mažiau elektros ir šilumos energijos, todėl kiekvienais sutarties vykdymo metais patyrė nuostolių.

Pradžioje įmonė bandė prisiteisti beveik 4 milijonus eurų, tačiau vėliau savo ieškinį susimažino iki 1 416 695 eurų ir 6 procentų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bendra suma sudarė apie 1,8 milijono eurų.

Žemesnės instancijos teismus ŠRATC laimėjo, tačiau Aukščiausiasis Teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2017 metų nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2015 metų sprendimą.

Teismų karuselė ėmė suktis ne ŠRATC naudai.

Šiaulių apygardos teismas praėjusių metų pabaigoje patenkino „Energijos parko“ ieškinį ir priteisė iš ŠRATC reikalaujamą sumą. Apeliacinis teismas paliko galioti šį sprendimą.

Paskyręs ekspertizę ir įvertinęs jos išvadas teismas nusprendė, kad „ENER-G Polska“ parengtoje tyrimo ataskaitoje nustatyti prognozuojamų iš sąvartyno gauti dujų kiekiai neatitiko tikrovės, nes atliekant tyrimą buvo naudoti 1999 metų duomenys apie atvežamų atliekų kiekius bei sudėtį, nenurodyta atlikto tyrimo metodika, todėl minėta ataskaita apskritai negalėjo būti naudojama vykdant pirkimą.

ŠRATC apskundė Apeliacinio teismo nutartį Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis nusprendė nepriimti skundo.

Kam bus numesta skolų našta?

Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje Šiaulių miesto meras Artūras Visockas apgailestavo, kad apie šį teismo procesą ir jis, ir Administracijos direktorius Antanas Bartulis sužinojo per vėlai.

A. Bartulis aiškino, kad ŠRATC turi dar du mėnesius, kol bus pradėti išieškoti pinigai, ir gali bandyti kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą dar kartą.

„Tęsime šį procesą. Neapsiribosime vienu kreipimusi. Ieškosime būdų sustiprinti teisinę argumentaciją. 1,8 milijono našta ŠRATC vestų į didžiulę komplikuotą situaciją. Pajamos susietos su paslaugų teikimu. Jie neturi jokių šalutinių pajamų, iš kurių galėtų atsiskaitinėti. Situacija po šios pralaimėtos bylos pasidarė labai sudėtinga“, – sakė A. Bartulis.

Kokia ŠRATC ateitis? Atsakyti į šį klausimą Šiaulių miesto, kurio savivaldybė turi 37 dalininkų balsus, vadovai nesiryžo. A. Bartulis aiškinio, jog sprendimą turės rasti visi septyni centro dalininkai, nes savivaldybės esą neturi pareigos prisiimti žalos naštos.

Šiaulių meras A. Visockas prasitarė: „ŠRATC neturi kitų lėšų, kaip rinkliava. Nežinau, bet man atrodo, kad už tokius dalykus galiausiai sumoka gyventojai. O kaip bus tiksliai pasakyti negaliu“.

ŠRATC slegia dar viena skola

Paaiškėjo, jog tai dar ne visos ŠRATC skolos. Spaudos konferencijoje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis užsiminė apie dar vieną centro skolą.

2010 metų paskutinėmis dienomis Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras iš valstybės gavo beveik 50 milijonų litų projekto „Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ įgyvendinimui. Už šias lėšas Aukštrakiuose buvo planuota statyti atliekų perdirbimo gamyklą.

2010 metų gruodžio 30 buvo pasirašyta sutartis su Aplinkos projektų valdymo agentūra ir ŠRATC pervesta per 14 milijonų litų avanso minėtam projektui įgyvendinti.

Tačiau projekto įgyvendinimas judėjo labai lėtai ir jau 2011 metų vasarą agentūra pradėjo įtikinėti Aplinkos ministeriją, kad ŠRATC netinkamu tempu vykdo projektą. 2011 metų lapkritį sutartis buvo nutraukta. Tačiau avansiniai valstybės pinigai liko gulėti liūdnai žlugusio banko „Snoras“ sąskaitoje ir pražuvo kartu su banku.

„Agentūra užėmė poziciją, kad jei nebegalima paimti iš banko, grąžinkite savais pinigais. ŠRATC atkreipė dėmesį, kad jei kokie vėlavimai ir buvo, tai įvertinus, kokia to projekto svarba regionui, skubotas jo nutraukimas prasilenkia su logika“, – sakė spaudos konferencijoje A. Bartulis.

Ar beveik šeši milijonai skolų – ŠRATC gresia bankrotas?

Šiaulių miesto vadovai mano, jog tai viena iš galimybių, bet meras A. Visockas mano, jog to tikriausiai nebus, nes tada kiltų klausimas, kur dėti atliekas.

Direktorė pasipustė padus

Beveik tuo pačiu metu, kai buvo priimtas ŠRATC nepalankus teismo sprendimas, įmonei nuo 2014 metų rudens vadovavusi Jolita Šalkauskienė savo pačios prašymu dėl asmeninių priežasčių pasitraukė iš darbo.

Dabar įmonei laikinai vadovauja buvęs direktorės pavaduotojas Petras Žaltauskas.

Aiškinsis situaciją

Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras ir administracijos direktorius Gipoldas Karklelis tvirtina, jog pirmiausia reikia išsiaiškinti visą situaciją, išsiaiškinti kaltus, o tik po to spręsti.

A. Bezaro įsitikinimu, ŠRATC skolų našta neturi būti užkrauta ant gyventojų ar įmonių pečių. Jis tvirtino, kad atliekų surinkimo kainos nedidės, tačiau situacija verčia tuo abejoti.

Pasak G. Karklelio, rajono savivaldybė paprašė ŠRATC pateikti visus dokumentus, kuriais vadovaujantis buvo pasirašyta sutartis dėl dujų išgavimo Kairių sąvartyne.

„Norime sužinoti kaip kas balsavo, ar savivaldybės buvo informuotos apie ŠRATC bylą su „Energijos parku“, kokie buvo dalininkų sprendimai, ar dalininkai žinojo, jog dujų yra mažiau, negu rodoma parengtuose dokumentuose“, – sakė G. Karklelis

Administracijos direktorius teigė, jog laukiama apskrities savivaldybių vadovų pasitarimo, kuriame ir būtų svarstomas ŠRATC klausimas.

Saulius JUŠKEVIČIUS

Sauliaus JUŠKEVIČIAUS nuotr.

Ritos ŽADEIKYTĖS nuotr.

Redakcijos archyvo nuotr.

Total
0
Dalinasi
Related Posts