Nepabūgę alinančio karščio Ginkūnų bibliotekos senjorų klubo „Gabija“ 25 keliautojai leidosi į vienos dienos pažintinę-kultūrinę kelionę: aplankyti Kretingą, Salantus, Mosėdį, pabuvoti Darbėnų gimnazijoje, susipažinti su krašto geografijos, istorijos, tarmės paveldu.
Žemaitija – tikras lietuviško paveldo aruodas ir atradimas tiems, kurie vertina natūralumą ir savitumus! Pažintį su Žemaitijos regionu pradėjome nuo Kretingos – Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus lankymo. Kretingos kapinėse stūksanti neogotikinė raudonų plytų mūro koplyčia byloja apie buvusių Kretingos savininkų, vienos galingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų grafų Tiškevičių giminės didingą praeitį.
Aplankėme paminklą žymiam pamokslininkui, lietuvių botanikos pradininkui, liaudies gydytojui Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai (1771–1849), kuris byloja apie kretingiškių dėkingumą didžiajam žemaičiui ir dvasininkui už ištartą paguodos žodį ir ištiestą pagalbos ranką vargo ištiktiems žmonėms, už meilę gimtajai kalbai ir kraštui.
Apžiūrėję ir aplankę sakralines vietas, patraukėme link Kretingos dvarą supančio parko, pasivaikščiojome išlikusių šimtamečių parko ąžuolų, liepų ir kaštonų alėjomis, tvenkinių pakrantėmis. Įsiamžinome prie parko Astronominio kalendorius su Saulės laikrodžiu. Čia išdėstytos trylika skulptūrų, simbolizuojančių senosios baltų kultūros tradicijas, lietuviškas šventes.
Pasigrožėję Kretinga vykstame į Darbėnų miestelio gimnaziją, kurioje yra įkurtas rezistencijos muziejus. Mus pasitikusi gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Daiva Račkauskienė palydėjo į muziejų. Jo steigėjas – Darbėnų miestelio gyventojas Stanislovas Burba išsamiai pasakojo apie ekspoziciją, kurią sudaro 11 stendų. 7 stendai skirti partizaninei kovai įvairiose Lietuvos partizanų apygardose. Taip pat eksponuojamas mokinių padarytas bunkerio maketas ir „Kardo“ rinktinės kuopų žemėlapis. Išklausę prisiminimus iš tremtinių ir partizanų gyvenimo, atsisveikinę su svetingais darbuotojais, pasukome Salantų miesto link.
Salantų regioninio parko lankytojų centro ekspozicijoje išvystame, kaip atskleidžiama ledynų tema stilizuotu parko reljefu, suformuotu ant lubų ir apjungiančiu visus centro kampelius. Vyriausioji specialistė Asta Bagočienė supažindino ne tik su šio krašto gamta, bet ir su kultūra. „Gyvai“ išgirdome žemaičių tarmę, daugiau sužinojome apie tradicinę architektūrą, archeologijos paveldą. Turėjome galimybę interaktyviame žaidime patys suformuoti šio regiono kraštovaizdį, pamatyti, kokiais gamtos turtais didžiuojasi Salantų regioninis parkas, susipažinti su svarbiausiu elementu – rieduliais bei išbandyti jėgas mėgindami „suspausti“ akmenį.
Tolimesnę kelionę tęsėme Mosėdyje. Mosėdis – vienas gražiausių, tvarkingiausių, Žemaitijos miestelių, dar vadinamas Akmenų sostine. Labiausiai Mosėdį išgarsino gydytojas Vaclovas Intas ir jo įkurtas Respublikinis akmenų muziejus. Restauruotame vandens malūno pastate susipažinome su įsikūrusia akmenų ekspozicija, su ledynų istorija, išvydome įvairių uolienų, iškasenų, mineralų. Muziejaus lauko ekspozicijoje gausybė įvairių akmenų. Riedulių įvairiaspalvius raštus dar labiau paryškina parko žaluma.
Gamta, istorija, tradicijos, sena architektūra… Visa tai radome ir pajautėme prisiliesdami prie to paslaptingo žemaitiškumo…
Džiaugėmės, pabuvoję Žemaitijoje, daug pamatę, praplėtę savo akiratį, susipažinę su energingais žemaičiais, o per juos pažinę ir Žemaitiją.
Rimvida LINAUSKIENĖ
Ginkūnų bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė
