Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, bendruomenės namuose lankėsi Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras ir Seimo narys „valstietis“ Aurimas Gaidžiūnas.
Pokalbis apie dviejų rajonų politinius panašumus bei skirtumus
„Šiandien kalbėsimės, kuo skiriasi Šiaulių ir Radviliškio rajonai, kuo jie panašūs“, – pakviesdamas prisistatyti Šiaulių rajono merą A. Bezarą sakė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
„Nuoširdus ačiū, kad pakvietėte, šiek tiek nepatogiai jaučiuosi, kad nematau ilgamečio rajono mero bei mano mokytojo A. Čepononio, tačiau į visus klausimus stengsiuosi nuoširdžiai atsakyti“,– sakė Šiaulių rajono meras. Beje, bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius kvietė ir Radviliškio rajono savivaldybės merą A. Čepononį į susitikimą, tačiau jis neatvyko.
„Savivaldybėje dirbu nuo 2000 metų, dvejus metus dirbau seniūnu,
devynerius metus – Žemės ūkio skyriaus vedėju, ketverius metus dirbau vicemeru
ir antrą kadenciją rajono žmonių tiesiogiai esu išrinktas meru. Šiuose
savivaldos rinkimuose esu išrinktas jau pirmajame ture, nes mane palaikė ir už
mane balsavo daugiau, nei 50 procentų rinkimuose dalyvavusių žmonių. Nesu
„sausas“ biurokratas, yra 400 hektarų šeimos ūkis, auginame mėsinius galvijus.
Esu vedęs, užauginau sūnų ir dukrą, turiu du anūkus. Šiaulių rajone leidžiamo
savaitraščio „Kuršėnų krašto žinios“ kritika verčia darbe pasitempti, o jeigu
būtų tik liaupsės, pradėčiau galvoti, kad esu nepakeičiamas ir kad viską labai
gerai darau“, – sakė svečias.
Pereidamas prie klausimų apie politiką, G. Lipnevičius svečio pasiteiravo, kiek
šiuo momentu rajono tarybos pozicijoje
yra A. Bezaro vadovaujamo
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šiaulių rajono skyriaus narių.
„Šiaulių rajone „valstiečiai“ nuo 2000 metų turėjo ir merą, ir vicemerą ir
administracijos direktorių, bet dėl įvairių aplinkybių šios pozicijos kito.
Tačiau šioje kadencijoje vėl visose šiose pozicijose dirba Lietuvos valstiečių
ir žaliųjų sąjungos nariai. Galima palyginti: praeitą kadenciją Taryboje
dirbo 9 „valstiečiai“, dabar
turime 13 iš 25 Tarybos narių, koalicijoje su mumis dirba 2 liberalai.
Opozicijoje yra 4 konservatoriai (praeitą kadenciją konservatoriai turėjo 3
Tarybos narius), socialdemokratai turėjo 6 Tarybos narius, dabar jų – 4, dar
yra 2 „darbiečiai“. Noriu pabrėžti, kad net ir esant tokiam balsų santykiui,
jeigu Tarybos nariai pateikia
konstruktyvius pasiūlymus dėl rajono gyventojų gerovės, į partiškumą
nežiūrima. Esu nusiteikęs rasti bendrą
kalbą su visais“, – sakė Šiaulių rajono meras.
„Radviliškio rajone beveik visi seniūnai yra konservatoriai ir tik du socdemai.
Kokia padėtis Šiaulių rajone, ar ten dauguma
seniūnų „valstiečiai?“ – domėjosi bendruomenės pirmininkas.
Pasak Šiaulių rajono mero A. Bezaro, iš 11 seniūnų tik 3 yra „valstiečiai“: „Su
kai kuriais seniūnais dėl netinkamai atliekamų pareigų tenka ir pasipykti. Pagal
šiandieninius įstatymus atleisti seniūną yra problema, net jeigu yra
nusiskundimų iš žmonių. Seniūnas turi dirbti savo seniūnijos žmonėms, čia
neturėtų lemti partiškumas“.
Apie žemės mokesčių
skirtumus
„Šiaulių rajone žemės
mokesčiai daug mažesni nei Radviliškio rajone: mūsų rajone žemės ūkio
paskirties žemės mokestis 2019 m. yra 1,7 proc., 2020 metams po ilgų ginčų
sumažintas iki 1,3 proc., Šiaulių rajone – apie 0,5 proc.; gyvenamosios
paskirties žemės mokestis Radviliškio rajone –
0,8 proc., Šiaulių rajone – 0,26 – 0,32 proc.; mokestis verslo
paskirties žemei Radviliškio rajone – 0,8 proc., Šiaulių rajone – 0,24 proc. Kaip jums pavyko taip sumažinti
mokesčius?“ – Šiaulių rajono mero klausė G. Lipnevičius.
„Kartais žemdirbiai nėra patys mylimiausi, ypač jeigu demonstruoja savo turtus,
prabangius „džipus“. Tačiau rajone buvo partijų, kurios siūlė didinti žemės
mokesčius 30 procentų, šis pasiūlymas priimtas nebuvo. Buvo metų, kai mūsų
rajono žemdirbiai dėl nepalankių oro sąlygų buvo atleisti nuo mokesčių, bet
mūsų rajone labai gerbiami ir verslininkai. Stengiamės per kuo trumpesnius
terminus padėti savo rajone įsikurti verslininkams, o turintiems namus netoli
Šiaulių rajono patarčiau deklaruoti gyvenamąją vietą mūsų rajone – žemės
mokesčiai bus mažesni“, – sakė A. Bezaras.
Į pokalbį dėl žemės mokesčių įsijungė Seimo narys A. Gaidžiūnas. Pasak jo,
žemdirbiai negalėtų labai skųstis – Radviliškio rajone žemės mokestis
sumažintas nuo 1,7 proc. iki 1,3 proc., kai tuo tarpu Biržų rajone jis siekia 2
proc.
„Seime žadama svarstyti projektą, pagal kurį būtų numatyta mokestį už apleistas
žemes nuo 0, 01 proc. didinti iki 8 proc. Acokavuose dirbtuvės stovi apleistos,
tai reikėtų apmokestinti, vidury miestelio niekas nešienauja žemės plotų –
savininkai tuo nesirūpina, nes baudos nėra didelės“, – sakė Seimo narys.
Pasak A. Bezaro, su šia problema buvo susidurta ir Šiaulių rajone – mokestį už
apleistas žemes buvo siūloma didinti iki 4 proc., šiuo metu beveik visi didesni
žemės ūkio paskirties žemės plotai yra įdirbti.
Pasak Šiaulių rajono mero, iš radviliškiečių taip pat kai ko galima pasimokyti:
„Jūs žymiai mažiau lėšų išleidžiate mokinių pavėžėjimui, galite šias lėšas
investuoti į mokyklas. Sudarėme komisiją, kuri peržiūrėtų maršrutus, kad
nevažiuotų tušti autobusai. Atvyksime ir pas radviliškiečius pasikonsultuoti
dėl pavėžėjimo organizavimo“.
Kompensacijos važinėjantiems darbuotojams
Tarybos narys G. Lipnevičius pasidomėjo, ar Šiaulių rajone mokytojams
kompensuojamas važiavimas į darbą.
„Darželių darbuotojams kompensuojame, daliai mokytojų – taip pat. Penkios
rajono savivaldybės įstaigos buvo
perkeltos iš Šiaulių į Kuršėnus, ketvirtadieniais nuo 13 valandos pats dirbu
Kuršėnuose. Perkeltų įstaigų darbuotojams kompensuosime atvažiavimą į darbą,
nes keitėsi jų darbo vieta. Iš Kuršėnų iškėlus miškų urėdiją – liko pastatas, į
kurį persikels Kuršėnų kaimiškoji seniūnija, taip pat Švietimo paslaugų
centras. Iš Šiaulių miesto kai kuriems padaliniams persikėlus į Kuršėnus,
miestas pagyvėjo, nes čia atvažiuoja dirbti ir Šiaulių miesto gyventojų.
Kuršėnai – buvęs pramoninis miestas: veikė cukraus fabrikas, Daugėlių
statybinių medžiagų cechas, drenažo cechas,
gyveno per 15 tūkst. gyventojų,
šiuo metu liko apie 12 tūkst. Tačiau Kuršėnų miestas gražus, tvarkingas
ir dar gražės, nes vykdoma daug darbų – žmonės tą patys mato: rekonstruojamos
gatvės, daugiabučių kiemai, pradėta Gruževskių dvaro rekonstrukcija, nemažai
darbų dar tik prasidės“, – Kuršėnų
perspektyvas apibūdino A. Bezaras.
G. Lipnevičius pasidomėjo, ar nereikėtų į Kuršėnus perkelti savivaldybės
centro?
Pasak Šiaulių rajono mero, šiuo klausimu vyko gyventojų apklausos, Ginkūnų ir
Vijolių gyventojai nenorėjo jungtis prie miesto. Apie tokį susijungimą
turėtų galvoti Seimo nariai ir tai
turėtų būti padaryta iki savivaldos rinkimų.
Meras sprendžia visus klausimus
„Šiaulių rajono gyventojai džiaugiasi, kad meras išsprendžia daugelį klausimų
labai greitai ir paprastai. Kaip jums tai pavyksta?“- domėjosi bendruomenės
pirmininkas.
„Jeigu seniūnai vietoje nesusitvarko su savo darbu ir nesprendžia kartais ir
labai nesudėtingo klausimo, žmogus eina toliau, nes valdininkams kartais
pritrūksta geranoriškumo ir žmogiškumo. Visas problemas bandau spręsti iš
karto. Štai atėjo žmonės skųstis dėl valomo kanalo purvu nutaškyto bulvių lauko
galiuko ir keliuko. Paprašiau darbuotojų kuo greičiau sutvarkyti šią problemą, kol gyventojai grįžo į namus –
purvo nebėra“, – apie savo darbo metodus
papasakojo svečias.
Aptartos ir socialinės problemos
Susitikimo metu buvo aptartos daugeliui aktualios ir socialinės problemos.
„Seime buvo siūloma didinti pašalpas, tačiau aš prieš pašalpų didinimą, reikia
kurti darbo vietas. LSDP nariai siūlo LR Seimo nariams, kurie po kadencijos
Seime neranda darbo, mokėti rentą – per mėnesį iki gyvos galvos būtų mokama po
1 tūkst. eurų, kai kuriems ir daugiau. Tačiau Seimas yra ketverių metų mokykla
be diplomų ir netikiu, kad Seimo narys nerastų darbo – aš pats į savo įmonę
pakviesčiau dirbti buvusį Seimo narį. R. Karbauskis taip pat sakė, kad šio
projekto nepalaikys“, – sakė Seimo narys A. Gaidžiūnas.
„Aš taip pat pykstu, kai savivaldybėje atidirbęs 10 metų specialistas sakosi
nerandantis darbo. Seimo nariai sako, kad jų darbas labai sunkus, taip, iš
tikro sunkus – 12 kandidatų į 1 vietą, o griovių kasti nėra nei vieno“, – A.
Gaidžiūnui paantrino A. Bezaras.
Buvo aptartas ir „vaikų pinigų“ klausimas. Pasak A. Gaidžiūno, Seime kai kurių
partijų nariai reikalauja „vaiko pinigus“ didinti nuo 50 iki 120 eurų, tačiau tam reikėtų 200 mln. eurų.
Šiaulių rajone savivaldybė iš savo biudžeto kiekvienam naujagimiui skiria po
300 eurų, kuriuos savo nuožiūra išleidžia tėvai. Tokį projektą Radviliškio
rajono savivaldybės tarybai sakė siūlysiantis ir Radviliškio rajono
savivaldybės Tarybos narys G. Lipnevičius.
Pasak Šiaulių rajono mero, rajone buvo pamažėję pašalpų gavėjų, tačiau aktuali
išlieka bedarbių problema. Daugelis bedarbių nenori dirbti, jiems geriau gauti
pašalpas, tad auga nauja bedarbių karta.
Turizmo plėtra rajonuose
Bendruomenės narys, gidas Albertas Vitartas svečio teiravosi, kokia padėtis Šiaulių rajone su turizmu.
„Lankomiausi objektai mūsų rajone – Kryžių kalnas ir Kurtuvėnų regioninis parkas. Atskirų turistinių maršrutų dar nėra sudaryta, tad turizmo srityje yra kur padirbėti. Kad būtų sudaryti turistiniai maršrutai, būtina sukurti ir infrastruktūrą, kad keliaudami žmonės galėtų pailsėti, išgerti arbatos“,- sakė A. Bezaras.
„Reikėtų, kad kiekvienoje ir Radviliškio rajono seniūnijoje būtų surašytos lankytinos vietos, kurias žmonės galėtų apžiūrėti“, – merui pritarė A. Gaidžiūnas.
Pasak Tarybos nario G. Lipnevičiaus, jis rajono valdžiai siūlė įgyvendinti Radviliškio mieste Muziejaus gatvės projektą, tačiau į pasiūlymą nebuvo atsižvelgta.
Bediskutuojant bei lyginant Šiaulių ir Radviliškio rajonus, nepastebimai parbėgo beveik dvi valandos. Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius pasveikino Šiaulių rajono merą A. Bezarą su artėjančiu vardadieniu – Antaninėmis ir įteikė gėlių. Abiems svečiams – Šiaulių rajono merui ir Seimo nariui buvo įteikta po suvenyrinį bendruomenės medalį.
A.Bezaras, atsidėkodamas už šiltą priėmimą, įteikė knygą apie Šiaulių rajoną – „Šiaulių rajono vaizdai ir ženklai“.
„Labai malonu buvo bendrauti, pas jus labai šilta atmosfera“, – atsisveikindamas sakė svečias.
„Kuršėnų krašto žinių“ inf.
