Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės Erna Šimkutė ir Eglė Bikinienė dalyvavo Šiaulių miesto savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus organizuotame pasitarime, kuriame kalbėta apie skaudžią problemą – kodėl vaikai bėga iš globos įstaigos.
Pagrindinė problema – pabėgimai kartojasi. Taigi pradėta nuo to, kokių priemonių imtis. Kokie galėtų būti įstaigų veiksmai ir reakcija į pasikartojančius bėgimus.
Šiaulių vaiko teisės kalbėjo apie socialinių paslaugų paketą ir poreikį šiuo klausimu. Eglė Bikinienė sako, kad globėjo, tai yra vaikų namų atsakomybė įstatymiškai tokia pat kaip ir tėvų. Pirmiausia globėjai, kaip ir biologiniai tėvai turi imtis veiksmų, kad vaikai nebėgtų. Konkretesnė pagalba galėtų būti, kad įstaiga turėtų peržiūrėti vidaus tvarkos taisykles –pavyzdžiui vartų rakinimas po tam tikros valandos. Pasiūlyta su kiekvienu vaiku individualiai pasirašyti sutartį, kuri apibrėžtų elgesio taisykles ir pasekmes jų nesilaikant. Tai, manoma, drausmintų vaiką – gi jau pats faktas, kad yra parašas, jau įpareigoja elgtis pagal susitarimą.
Policijos pareigūnai pasižadėjo reaguoti į pranešimus, o esant reikalui padėti globos namų darbuotojams parsivežti vaikus. Taip pat, kaip ir iš namų bėgantiems vaikams. Taip pat pravažiuoti pro tam tikrus objektus, kur galimai mėgsta lankytis vaikai. Vaikai leidžia laiką prekybos centruose, parkuose.
Tai patvirtino ir globos namai. Kartais praeiviai, žinodami, kad konkretūs vaikai yra vaikų namų auklėtiniai, juos pastebėję praneša vaikų namams. Ir pastebimi vaikai būna būtent prie prekybos centrų.
Policijos pareigūnai mano, kad jie pabėgę gali tapti nusikaltimo aukomis arba patys tapti nusikaltėliais arba pakliūti į blogą įtaką, sukeliančią norą nusikalsti, valkatauti.
Pabėgimų iš vaikų namų skaičius auga pastarąjį pusmetį.
Bandoma aiškintis, kodėl jie bėga. Vaikų globos namai sako, kad vaikai bėga, nes yra iš probleminių šeimų, turintys elgesio ir emocinių sutrikimų, atvyko į globos namus jau turėdami susiformavusį netinkamą elgesį, blogą įtaką darančių draugų. Gi nakvoti kažkur reikia. O nakvoja jie, neretai, žinoma, kur. Tai laiptinės, netgi butai. Būna, kad bėga pas biologinius tėvus. Tai bėda. Nes tėvai, jeigu vaikas globos namuose, atsakomybės neneša. Taigi vaiką įsileidžia. O paskambinus iš vaikų namų, meluoja, kad vaiko nėra, arba pasako, kad jis buvo, bet išėjo.
Laimė, kad vaikai sugrįžta. Vienaip ar kitaip – parveža policija, pareina patys, gatvėse pastebi globos namų darbuotojai ir, jeigu vaikas nebėga juos pamatęs, parsiveža į globos įstaigą.
Ką daryti, kad vaikams būtų saugiau? Vienas pasiūlymų – pasinaudoti pavyzdžiu, kai Vilniuje, Klaipėdoje yra nestacionarūs dienos centrai. Ten dirbantys savanoriai lankytų galimas jaunimo susibūrimo vietas ir pasistengtų rasti ir namo sugrąžinti pabėgusius vaikus. Žinoma, tam reikia emocinio kontakto su jaunimu. Ne vien su bėgančiais vaikais. Tai būtų prevencinė veikla.
Iš Šiaulių vaikų globos namų nuolat bėga gal penki vaikai. Jų amžius nuo maždaug 12-13 metų. Tai ir berniukai ir mergaitės.
Pasitarime dar dalyvavo policijos atstovai – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovai, bendruomenės pareigūnai, prokuratūros atstovai, Šiaulių miesto socialinių paslaugų skyriaus atstovė.
