Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet, skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių.
„Valstiečio“ Antano Bezaro vadovaujama Šiaulių rajono savivaldybė šiemet surinko 58 balus ir mažųjų savivaldybių indekso reitinguose pakilo trimis pozicijomis aukščiau – į 19 vietą.
Mažas biurokratinis aparatas
Gerai įvertintos biudžeto ir administracijos sritys, kadangi mažas biurokratinis aparatas. Šiaulių r. savivaldybėje tūkstančiui gyventojų teko 5,2 užimtos pareigybės. Tai – mažiau nei vidutiniškai (7,6). Mažesnis savivaldybės aparatas nesutrukdė visų gyventojų prašymų išnagrinėti laiku, o jos išlaikymas sudarė 7,4 proc. biudžeto išlaidų – mažiau nei vidutiniškai (8 proc.). Beje, iš kaimyninių savivaldybių didžiausias biurokratinis aparatas Joniškio rajono savivaldybėje – 9,1 proc. pareigybės tūkstančiui gyventojų.
Mažėjo skola
Šiaulių rajono savivaldybės skola buvo palyginus mažesnė – 13,6 proc. pajamų, kai vidutinis įsiskolinimas sudarė 25,5 proc.
Palankios sąlygos investuotojams, tačiau yra ir kur pasistengti
„Investicijų ir plėtros“ vertinimas šiemet buvo geresnis nei pernai, nes dalis ekonominio aktyvumo rodiklių buvo aukštesni nei vidutiniai. Tūkstančiui gyventojų teko 24,7 veikiantys ūkio subjektai (vidurkis – 23,7), 7,2 išduoto statybos leidimo (vidurkis – 5,3).
Tačiau yra ir kur dar pasistengti. „Investicijų ir plėtros“ balą mažino žemesni gyventojų verslumo rodikliai. Verslo liudijimų tūkstančiui gyventojų teko 26,3 – mažiau nei vidutiniškai (41). Prie to galėjo prisidėti aukšta verslo liudijimų kaina – 114 eurų, kai vidutiniškai tarp mažųjų savivaldybių ji siekė 96 eurus. Taip pat žemesnį „Investicijų ir plėtros” srities rezultatą iš dalies lėmė palyginti žemas investicinis lygis. Nors Šiaulių rajono savivaldybė yra žiedinė, 2017 m. vienam gyventojui tenkanti materialinių investicijų vertė praktiškai atitiko vidurkį ir siekė 1 432 eurus, o tiesioginių užsienio investicijų – 557 eurus, kai vidutiniškai – 1 251 euras.
Gyventojų skaičius augo
Anot reitingo sudarytojų, Šiaulių rajono savivaldybė yra vienintelė, kurioje gyventojų skaičius išaugo 1,1 procentu, kai bendras vidurkis buvo 0,5 procento mažėjimas. Beje, kaimyninėse savivaldybėse gyventojų mažėjo: Pakruojo r. savivaldybėje – sumažėjo 1,4 proc., Akmenės rajone – 1,3 proc. Galbūt gyventojų skaičių augimą lėmė mažesni žemės mokesčiai.
Palankiai vertintos „Komunalinių paslaugų” ir „Transporto” sritys
„Komunalinių paslaugų” ir „Transporto” srityse teigiamai vertinama, kad Šiaulių rajono savivaldybei priklausančios keleivių vežimo ir šilumos tiekimo įmonės dirbo pelningai, o atliekų išvežimas ir daugiabučių administravimas buvo patikėtas privačiam sektoriui.
Ne paslaptis, kad Šiaulių rajono savivaldybė yra žiedinė ir priklauso nuo Šiaulių miesto savivaldybės. Nors ekspertai neturi didelių pastabų Šiaulių rajonui, bet neskyrė aukštų balų, todėl politikai ir valdininkai turėtų analizuoti priežastis ir ieškoti sprendimų.
Kokie Šiaulių miesto rezultatai?
Kadangi, kaip buvo minėta, Šiaulių rajono savivaldybė yra žiedinė ir priklauso nuo Šiaulių miesto, smalsu, koks miesto indeksas. Šiemet didžiausias apskrities miestas šiemet gavo 55 balus ir antrus metus iš eilės liko trečias didžiųjų savivaldybių grupėje, į priekį praleidęs Vilnių ir Klaipėdą, bet pralenkęs Kauną. Panašus rezultatas buvo ir 2016 metais, kai buvo gauta 54,9 balo. Šiaulių miesto savivaldybė, vadovaujama nepartinio mero Artūro Visocko, buvo gerai įvertinta biudžeto, mokesčių ir valdymo, administravimo srityse, gerai rūpinasi sveikata ir socialine rūpyba. Tačiau LLRI ekspertai mano, kad nepakankamas dėmesys skiriamas transportui, investicijoms, švietimui. Beje, didžiųjų miestų grupėje Šiauliuose daugiausiai reikėjo mokėti už vandenį ir nuotekas – 2,2 euro už kubinį metrą, kai vilniečiai mokėjo vos 1,12 euro.
P.S.
Apžvelgus rezultatus, peršasi išvada, kad Šiaulių rajono savivaldybė šiais metais „parodė nosį“ Šiaulių miesto savivaldybei – rajono indeksas yra 58 balai, o Šiaulių miesto – 55 balai iš 100 galimų.
Agnė Dapkutė